Kai žiemos dienos vis trumpėja, o naktys darosi vis tamsesnės, imame ilgėtis šviesos. Tuomet ypatingai pradedame laukti Betliejuje sužibusios dieviškos meilės šviesos – šventų Kalėdų.
Kiekvienais metais švenčiame Kalėdas, bet kasmet jos būna vis kitokios. Būna metų, kai šią dieną pasitinkame dideliame namiškių ar artimų žmonių būryje prie jaukaus Kūčių ir Kalėdų stalo, o kartais tenka svetur, toli nuo savo artimųjų. Todėl bent mintimis nuoširdžiai laužkime kalėdaitį su tais, kurie šiandien negali susėsti prie vieno stalo su savo šeima. Tylioje maldoje prisiminkime ir visus artimuosius, kurie šiais metais iškeliavo į amžinybę.
Linkiu, kad Kūčios ir Kalėdų šventės būtų džiugios ir kad pirmiausia švęstume Dievo Sūnaus gimimo šventę. Džiaugdamiesi Kristaus gimimo švente, sveikinu ir linkiu jūsų gyvenimuose tvirto tikėjimo, nepalaužiamos vilties ir karštos, visa apimančios meilės.
Dekanas Modestas Ramanauskas
2016 m. Kalėdos, Seda
